Diskusija apie minimalių pajamų apsaugą
Ekonominė situacija Lietuvoje kasmet vis gerėja. Nuolat džiaugiamasi augančiais BVP ir kitais makroekonominiais rodikliais, tačiau skurdo ir socialinės atskirties rizikos lygis Lietuvoje nemažėja ir yra vienas aukščiausių Europos Sąjungoje. Tuo tarpu socialinės paramos gavėjai sudaro tik 3 proc. Lietuvos gyventojų ir šis skaičius vis mažėja.
Šiandien Lietuvos savivaldybių asociacijos ir šalies savivaldybių atstovai dalyvavo Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo organizuotoje tarptautinėje konferencijoje: „Minimalių pajamų apsauga Lietuvoje: padėti, investuoti ir įgalinti“.
Konferencijos metu sprendimų priėmėjai, mokslininkai ir praktikai diskutavo apie minimalių pajamų apsaugą Lietuvoje: apie socialinės piniginės paramos adekvatumą, prieinamumą ir žmonių įgalinimą. Diskusijų metu drauge ieškota būtų, kaip padėti žmonėms, atsidūrusiems paramos sistemoje, kokios socialinės politikos investicijos juos įgalintų veikti ir būti savarankiškais bei pilnaverčiais visuomenės nariais.
LSA direktorė Roma Žakaitienė skaitė pranešimą tema: „Socialinė paramos prieinamumas: piktnaudžiavimo ir prieinamumo dilema”.
Lietuvoje žemiau skurdo ribos gyvena kas penktas, arba 630 tūkstančių gyventojų, taip pat – kas ketvirtas vaikas. Tokius skurdo Lietuvoje faktus pateikia Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas.
„Socialinė piniginė parama yra svarbi priemonė mažinti skurdui, tačiau jau ne vienerius metus iš eilės Lietuva sulaukia priekaištų iš Europos Komisijos dėl itin žemo socialinės piniginės paramos adekvatumo. Šiemet Lietuva sulaukė griežtų pastabų dėl itin menko mokesčių ir išmokų vaidmens skurdo ir nelygybės mažinimui“, – teigia Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo atstovai.
Konferencijos organizatorių pateikiamais duomenimis, Lietuvoje skurdo rizikos riba užpernai buvo 282 eurai per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui. Didžiausias skurdo rizikos lygis yra tarp vyresnio amžiaus asmenų, neįgaliųjų ir vienišų asmenų, auginančių vaikus. Tyrimai rodo, kad, žmogui iki 15 metų neįgijus tam tikrų socialinių įgūdžių, 70 proc. po to jų taip ir neįgyja.
