Ką apie lyčių lygybę mano savivaldybės

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu dešimtyje regionų atliktas tyrimas atskleidė, kad jų vadovai ir darbuotojai nepastebi moterų ir vyrų nelygybės nei savo įstaigoje, nei savo rajone.
Tyrimo metu apklaustas 71 respondentas, tarp kurių buvo savivaldybių merai, administracijos direktoriai, švietimo ir socialinių paslaugų skyriaus vedėjai, įmonių ir nevyriausybinių organizacijų atstovai. Kokybinį tyrimą atlikę mokslininkai siekė išsiaiškinti, kaip savivaldose vykdoma lyčių lygybės politika ir kiek motyvacijos tam turi skirtingos savivaldybės.
Atlikę interviu su savivaldybių atstovais, tyrimo autoriai tikino, kad įgyvendinti lyčių lygybę savivaldoje trukdo stereotipinis požiūris į moterų ir vyrų vaidmenis, dėl kurio daugelis vadovų nesugeba pastebėti lyčių nelygybės problemų.
„Nuo dūšios galvoju, kad tai tikrai nėra ta bėda, dėl kurios reikėtų eiti iš proto“, – taip mokslininkų paklaustas apie lyčių nelygybę atsiliepė vienos savivaldybės administracijos direktorius. Dauguma apklaustų šias pareigas einančių darbuotojų iš skirtingų savivaldybių teigė tą patį: lyčių nelygybė yra išspręsta problema, todėl savivaldos gyvenimui neaktuali. Švietimo skyrių darbuotojai sutartinai jiems pritarė, teigdami, kad „šita problema neiškyla“.
Kiek kitaip apie lyčių nelygybę atsiliepė merai. Visi apklausti merai pripažino, kad lyčių nelygybės politika yra svarbi, daugelis sugebėjo įvardyti tokias problemas kaip moterų ir vyrų atlyginimų skirtumas, šeimos ir darbo derinimas, smurtas prieš moteris. Tačiau net pusė jų laikėsi nuomonės, kad aktyvesnis moterų dalyvavimas ir šių problemų sprendimas gali pavirsti „atvirkštine vyrų diskriminacija“.
Didžiausią sąmoningumą moterų ir vyrų lygybės klausimais rodė socialinės paramos skyrių vadovai. Jie dažniau negu kiti atpažino nelygybės problemas savo darbo praktikoje: akcentavo, kad nuo smurto labiau nukenčia moterys, kad dėl socialinės paramos dažniau kreipiasi tai pat moterys, todėl joms suteikiama pagalba yra efektyvesnė.
Šie specialistai pabrėžė ir vidines įstaigų problemas. Jų teigimu, socialinio darbuotojo profesijos vyrai beveik nesirenka, juos atbaido menkas profesijos prestižas ir maži atlyginimai.
Pasak tyrimą vykdžiusių mokslininkų, apklausa atskleidė ir daug vidinių savivaldybių problemų, kai, pavyzdžiui, vadovaujančius postus užimantys vyrai leidžia sau netinkamai pajuokauti apie moteris, skeptiškai vertina moterų galimybes siekti paaukštinimo ir aiškiai deklaruoja stereotipines nuostatas, kad vyrai geriau vadovauja nei moterys.
Tyrimo autoriams paklausus, kas yra svarbiausias veiksnys, motyvuojantis siekti lyčių lygybės, merai sutartinai teigė, jog tai – lygybės reikalavimai, numatyti teisės aktuose ir kituose dokumentuose. Savivaldybės vadovaujasi lygių galimybių įstatymais ir Darbo kodeksu, kuriuose numatytos pareigos darbdaviui.
Tyrimas atliktas LSA, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai ir Lietuvos moterų lobistinei organizacijai vykdant projektą: „Savivaldybės sėkmės kodas – lyčių lygybė“.
Šiuo metu savivaldybėse taip pat organizuojamos diskusijos lyčių lygybės tema: „Gerovės valdymas: lygi visuomenė – laiminga visuomenė?“. Į diskusijas kviečiami savivaldybių administracijų vadovai, socialinių paslaugų, strateginio planavimo, švietimo skyrių darbuotojai. Renginių metu pristatomos minėto tyrimo išvados, konkrečios rekomendacijos apie lygių galimybių užtikrinimą vietos savivaldoje, diskutuojama apie kylančius iššūkius.