• Pirmas
  • Naujienos
  • Regionų plėtros planai, ES investicijos ir ekonomikos atsigavimo priemonės – pagrindinės LSA valdybos temos

Regionų plėtros planai, ES investicijos ir ekonomikos atsigavimo priemonės – pagrindinės LSA valdybos temos

2020-11-27 0 2065 Views

Penktadienį, lapkričio 27 d., vykusiame Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) išplėstiniame pasitarime merai kartu su socialiniais partneriais aptarė Regionų plėtros planų rengimą, Europos Sąjungos (ES) investicijų bei ekonominio atsparumo didinimo priemones, savivaldybių darnios energetikos plėtros pažangą bei savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių būstų nuomininkų skolų klausimą.

Vidaus reikalų viceministras Tautvydas Tamulevičius ir Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos grupės vadovė Rasa Tamulevičiūtė aptarė su merais Regionų plėtros programos ir regionų plėtros planų rengimą bei finansines projekcijas. Finansų ministerijos Investicijų departamento vyresnysis patarėjas Paulius Baniūnas kalbėjo apie 2021 – 2027 m. ES fondų investicijų programas ir Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemones (angl. Recovery and Resilience Facility (RRF)), Lietuvos teritorijos paskirstymo (NUTS2) aspektus.

Taip pat buvo aptarti LSA surinkti ir pagal investicines kryptis susisteminti savivaldybių siūlymai RFF planui. LSA tikslas šiame etape – kad į RFF planą būtų įtrauktos savivaldybėms svarbios priemonės, tokios kaip žalioji transformacija energetikoje, aplinkosaugoje, darnaus transporto srityse ar investicijų pertvarka sveikatos, ekonomikos, švietimo, regionų planavimo reformos srityse.

Laikinai einantis energetikos ministro pareigas Žygimantas Vaičiūnas ir Lietuvos energetikos agentūros direktorius Darius Biekša merams pristatė Savivaldybių darnios energetikos plėtros pažangos vertinimą. Vertinant šią pažangą buvo pasirinkti kriterijai, leidžiantys pamatuoti savivaldybių vaidmenį didinant energijos vartojimo efektyvumą, skatinant atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtrą bei atitinkamai keičiant jos teritorijoje gyvenančių žmonių elgseną. Tarp kriterijų – Merų paktas, renovuotų daugiabučių dalis, vidutinė šilumos kaina, biokuro pajėgumų išnaudojimas, dviračių takų ilgis, elektromobilių įkrovimo stotelių skaičius bei kiti.

Valdyboje buvo aptartas ir Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos rengiamas siūlymas nustatyti savivaldybių subsidiarią atsakomybę už joms nuosavybės teise priklausančių būstų nuomininkų skolas komunalinių paslaugų teikėjams sudarant trišales sutartis.

Merai akcentavo, kad savivaldybės negali pritarti šiam šilumos tiekėjų siekiui dėl daugybės argumentų. Vienas jų – dažniausiai socialinį būstą nuomoja asmenys, negaunantys jokių pajamų bei gyvenantys skurde, todėl rizika laiku neatsiskaityti už komunalines paslaugas yra daug didesnė nei privačiame sektoriuje. Be to, savivaldybėms įstatymas neleidžia pasirinkti nuomoti ar nenuomoti būsto atsižvelgiant į žmogaus faktines gyvenimo aplinkybes ar vertinant jo pastangas įsidarbinti ir užtikrinti pajamas.

Merai pažymėjo, kad dabartinę socialinės būsto politiką įgyvendina tiek savivaldybės, tiek valstybės ar savivaldybių valdomos komunalinių paslaugų teikimo įmonės, tad akivaizdu, kad savivaldybės valdomų įmonių veiklos tikslai ir siekiai negali skirtis nuo jų steigėjų – savivaldybių – tikslų ir siekių.

LSA valdybos nariai pabrėžė, kad esama socialinio būsto nuomos politika turi būti peržiūrėta ir keičiama koreguojant savivaldybės paramos nuomojant būstą nuostatas bendrame socialinės paramos kontekste, tai yra – būtina susieti šios paramos skyrimą su pinigine parama išnuomoto būsto išlaikymui. Tokie pokyčiai, tikėtina, didintų socialiai remtinų asmenų atsakomybę ir skatintų jų elgsenos pokyčius.

Valdyboje kalbėta ir apie nuo 2021 metų įsigaliosiantį Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymą, kuriam pasiruošti savivaldybės turėjo vos kelis mėnesius. Nuspręsta organizuoti mokymus savivaldybių administracijų specialistams dėl savivaldybėms reikalingų metodinių rekomendacijų siekiant šį įstatymą tinkamai ir laiku įgyvendinti.

Taip pat buvo nutarta kreiptis į Vyriausybę bei ministerijas su prašymu 10-čiai dienų pratęsti kovai su COVID-19 pandemijos padariniais skirtų lėšų investiciniams projektams panaudojimo terminą iki gruodžio 14 dienos.

Kategorija:   Naujienos
Atgal