Apie kultūros lauko iššūkius – diskusijoje su kultūros ministru ir jo komanda

Vasario 18 dieną, ketvirtadienį, vykusiame LSA susitikime su Kultūros ministerijos vadovais didžiausias dėmesys skirtas regioninių kultūros tarybų veiklai, kultūros projektų regionuose finansavimui, kultūros lauko sociologiniams tyrimams, įstaigų modernizavimui, taip pat – nekilnojamojo kultūros paveldo, darbuotojų kvalifikacijos ir atlyginimų klausimams.

LSA prezidentas Mindaugo Sinkevičiaus teigimu, tai, kad susitikime dalyvavo beveik visa ministro komanda, rodo, jog ministerijai svarbi partnerystė su savivaldybėmis, ir tai padės kartu spręsti kultūros lauko problemas.

Viena svarbiausių pokalbio temų tapo kultūros projektų regionuose finansavimas atsižvelgiant į Kultūros rėmimo fondo (KRF) ir Tolygios kultūrinės raidos programos prioritetus. Pasak ministro Simono Kairio, KRF įstatymą numatoma keisti, o tai, kad birželį darbą pradės naujos sudėties Lietuvos kultūros taryba, bus gera proga peržiūrėti ir savivaldybių bei regionų lūkesčius, nepolitizuojant proceso ir atstovaujant kiek įmanoma įvairesniam kultūros sričių laukui.

Viceministrė Daina Urbanavičienė atkreipė dėmesį į regioninių kultūros tarybų darbą, kuriame, vertinant kultūros projektus, svarbiausias yra ekspertinis kriterijus, o ne paraiškų kiekis.

Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis pažymėjo,  kad kultūros politikos tikslus įgyvendinančioms savivaldybėms neretai trūksta tyrimais paremtų duomenų, o Lietuvos kultūros tarybos vykdomi tyrimai labiau susiję su projektine veikla. Pasak viceministro Albino Vilčinsko, šiais metais ministerija planuoja atlikti tyrimą, kurio pagrindinis dėmesys būtų kultūros centrai, jų veiklos pokyčiai, bendruomenių ypatumai. Metų pabaigoje taip pat planuojama atlikti tęstinę apklausą apie regionines kultūros organizacijas bei jų teikiamas paslaugas. Viceministras taip pat atkreipė dėmesį, kad savivaldybės galėtų pagal galimybes ir pačios iš Tolygios kultūrinės raidos programos inicijuoti įvairios apimties panašius tyrimus siekiant išsiaiškinti, ko konkrečiai reikia, kad jos gyventojai gautų pilną ir kokybišką kultūros paslaugų paketą.

Susitikime diskutuota ir apie savivaldybių kultūros įstaigų (kultūros centrų, bibliotekų, muziejų) modernizavimo programas siekiant įgalinti šias įstaigas prisitaikyti prie vis platėjančio veiklos lauko, kai vykdamos ne tik kultūros, bet ir edukacinės, konsultacinės, bendruomeninės funkcijos, reikalaujančios naujų ir išmanų technologijų bei kvalifikuotų ir naujus iššūkius sutikti gebančių darbuotojų.

Kultūros ministro komandos nariai akcentavo, kad naujų modernizavimo programų rengti nebeketinama, taip pat baigia galioti Kultūros objektų aktualizavimo programa. Naujame laikotarpyje bus orientuojamasi į Kultūros ministerijos plėtros programos priemones. Tikimasi, jog netrukus paaiškės, kas ir kaip galės inicijuoti investicinius projektus, turint galvoje, kad Valstybės investicijų programa, kurios veikla baigsis 2025 metais, naujųjų projektų nebepriima.

LSA ir Kultūros ministerijos atstovai taip aptarė nekilnojamojo kultūros paveldo srities klausimus. Klaipėdos miesto vicemeras Arvydas Cesiulis pažymėjo, kad  tarp Kultūros paveldo departamento ir savivaldybių paveldosaugininkų kyla namažai neaiškumų dėl besidubliuojančių funkcijų ir teisės aktų nesuderinamumo. Pasak S. Kairio, numatoma parengti naują Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo redakciją, kuri padėtų geriau atskirti departamento bei savivaldybių funkcijas, inicijuoti šios srities pokyčius ir padėti išspręsti įsisenėjusias problemas.

LSA direktorė Roma Žakaitienė taip pat atkreipė dėmesį į kultūros ir meno darbuotojų bei kultūros ekspertų ilgalaikės kvalifikacijos kėlimo ir kompetencijų ugdymo trūkumą. Pasak R. Žakaitienės, turime jau dabar galvoti apie tai, kas galės tinkamai įgyvendinti pokyčius kultūros srityje, nes pastaruoju metu kultūros lauko darbuotojų kvalifikacijos kėlimas vykdomas labai fragmentiškai ir neatsižvelgiant į kintančius poreikius.

Viceministras A. Vilčinskas pažymėjo, kad siekiant užtikrinti kvalifikacijos kėlimo kokybę bei tiesioginę naudą, ateityje ketinama dirbti su mokslo institucijomis, įvertinti turimus resursus bei priemones.

Susitikime taip pat kalbėta apie kultūros lauko specialistų stygių regionuose bei kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokesčio kėlimą. Pasak ministro S. Kairio, toks tikslas numatytas ir Vyriausybės programoje, jį pasiekti ketinama per artimiausiu kelerius metus.

Šis pokalbis buvo dalis LSA inicijuoto susitikimų su šalies ministrais ciklo, skirto aktualiausiems klausimams finansų, švietimo, aplinkos, ekonomikos, energetikos, socialinės ir sveikatos, žemės ūkio, kultūros, susisiekimo ir vidaus reikalų srityse.