• Pirmas
  • Naujienos
  • Savivaldybių kelių finansavimo trūkumą tikimasi išspręsti Seime

Savivaldybių kelių finansavimo trūkumą tikimasi išspręsti Seime

2021-03-04 0 3943 Views

Beveik 20 milijonų eurų sumažinto finansavimo savivaldybių keliams klausimas bus sprendžiamas Seimui tikslinant šių metų valstybės biudžetą.

Tai šiandien, kovo 4 dieną,  patvirtino susisiekimo ministras Marius Skuodis susitikęs su Lietuvos savivaldybių asociacijos vadovais, kurie akcentavo, jog toks finansavimo mažėjimas savivaldybių planus ir kelių būklę paveiktų labai neigiamai.

Pasak ministro, atsižvelgiant į tai, kad Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimas vietinės reikšmės keliams šiemet sumažėjo net 15 proc. (apie 20 mln. eurų), tikslinant Seime kitų metų biudžetą bus siekiama šią sumą kompensuoti. Ministro teigimu, toks siekis yra preliminariai aptartas ir su Premjere Ingrida Šimonyte.

Susitikime LSA viceprezidentas, Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus kalbėjo ir apie  savivaldybėms ypač aktualų vidutinės trukmės kelių finansavimo  planavimą. Pasak mero, turėdamos galimybę planuoti projektus kelis metus į priekį, savivaldybės jiems geriau pasirengtų, atliktų juos laiku ir kokybiškiau. Nebeliktų ir nepanaudotų lėšų grąžinimo į biudžetą problemos, kuri vis dar egzistuoja dėl to, kad savivaldybes skirtos lėšos pasiekia metams jau gerokai įsibėgėjus.

M. Skuodis patvirtino, jog ministerija planuoja šią sistemą keisti jau nuo kitų metų – būdus, kaip pereiti prie trijų metų finansavimo bus galima aptarti jau šių metų viduryje. Be to, galvojama apie galimybę kurti Infrastruktūros finansavimo fondą, kuris galėtų tapti svarbiu didelių investicinių projektų finansavimo šaltiniu; fondui veikiant, didėtų ir bendras finansavimas savivaldybių keliams KPPP programoje.

Šiaulių miesto meras Artūras Visockas ministrui pristatė ir COVID-19 pandemijos sukeltų nuostolių viešajam transportui kompensavimo klausimą. Šiuos nuostolius patyrė beveik visos šalies savivaldybės, tačiau Finansų ministerija jų kompensuoti neketina. Pasak mero, paskelbus karantiną ir  priėmus valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimus, buvo apribota savivaldybių valdomų įmonių (SVĮ), teikiančių keleivių vežimo paslaugas, veikla. Savivaldybių biudžetams taip pat nėra kompensuojamos patirtos papildomos išlaidos, susidariusios karantino metu vykdant keleivių vežimo vietiniais maršrutais viešųjų paslaugų įsipareigojimus. Šios lėšos nebuvo numatytos savivaldybių biudžetuose, o dėl mažėjančių savivaldybių pajamų 2021 metais jos susiduria su sunkumais atsiskaitant su keleivių vežėjais. LSA, suprasdama sudėtingą valstybės finansinę situaciją, siūlo šia papildoma finansine našta siūlome dalintis abiem valdžios lygmenims – tiek centrinei valdžiai, tiek savivaldybėms.

Ministro patvirtino, kad kompensacijos SVĮ numatytos nėra, ir siūlė šį kausimą aptarti atskirame LSA, Finansų bei Susisiekimo ministerijų susitikime konkrečiai įvardinus savivaldybių biudžetų patirtų nuostolių sumą.

Susitikime diskutuota ir apie galimą vietinio bei tolimojo (tarpmiestinio) susisiekimo reformą, kuri numatyta Vyriausybės programos įgyvendinimo plane. Pasak LSA prezidento Mindaugo Sinkevičiaus, į viešojo transporto iššūkių sprendimą ir sistemos pertvarką turėtų būti žiūrima nuosekliai ir kompleksiškai, o planuojami pokyčiai, siekiant užtikrinti patogų susisiekimą vietos gyventojams, priimami įvertinus poveikį įvairiais aspektais – vartotojų, konkurencijos, regioninės plėtros, valstybės ir savivaldybių biudžetų bei aplinkos.

M. Skuodis patikino, jog pertvarka nebus vykdoma tol, kol nebus aiškūs jos tikslai ir nauda bei atlikta išsami esamos situacijos analizė. Šiuos aspektus numatoma aptarti ir su savivaldybėmis.

LSA viceprezidentas, Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas atkreipė ministerijos vadovų dėmesį ir savivaldybių indėlį didinant viešojo transporto patrauklumą bei darnaus judumo plėtrą.

Ministras M. Skuodis pabrėžė, kad ministerija ketina teikti savivaldybėms finansines paskatas šiems tikslams pasiekti – tam planuojamos lėšos ministerijos ir ES ekonomikos gaivinimui ir atsparumo didinimui skirtos priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility) programose. Jis taip pat akcentavo, kad norint pasiekti konkretaus pokyčio šioje srityje svarbu koncentruoti jam skirtas lėšas, esančias ir kitų ministerijų programose.

Susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiutė pabrėžė, jog siekiant žaliosios pertvarkos, elektromobilumo ir darnaus judėjimo tikslų, savivaldai bus skiriamas didelis vaidmuo ir suteikta daugiau laisvės kartu tikintis atsakomybės visuomenei.

Kategorija:   Naujienos
Atgal