Briuselyje – diskusijos apie ES politikos derinimą su vietos bendruomenių poreikiais
Birželio 30 d. – liepos 1 d. Briuselyje vykusioje Europos regionų komiteto (RK) plenarinėje sesijoje didžiausias dėmesys buvo skirtas Europos Sąjungos (ES) politikos formavimui derinant ją su vietos bendruomenių poreikiais.
Šį kartą sesija organizuota mišriuoju būdu. Pirmoji sesijos diena daugiausiai buvo skirta RK narių ir kviestinių svečių iš Europos Komisijos (EK) diskusijoms, antrąją dieną vyko nuomonių, rezoliucijų svarstymai ir jų priėmimas.
Diskusijoje su EK pirmininko pavaduotoju Marošu Šefčovičiumi dėl geresnio reglamentavimo, prognozavimo ir 2022 metų EK darbo programos buvo aptartas RK vaidmuo formuojant ir įgyvendinant ES politiką. COVID krizė išryškino būtinybę susieti ES politikos formavimą su vietos bendruomenių poreikiais per vietose išrinktus politikus – tokią žinią komiteto nariai perdavė M. Šefčovičiui. Jie taip pat prašė Komisijos užtikrinti, kad vietos ir regionų valdžios institucijos dalyvautų įgyvendinant nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, kad būtų veiksmingai kovojama su pandemijos padariniais vietos lygiu, bei pažymėjo, kad svarbu pratęsti lankstumo priemonių, kurios buvo nustatytos siekiant mobilizuoti Europos struktūrinius ir investicijų fondus COVID krizės metu, taikymą.
Pasak RK pirmininko Apostolos Tzitzikosto, „kai vietos ir regionų valdžios institucijos dalijasi su Komisija savo patirtimi ir žiniomis, gerėja ES teisės aktų kokybė, o Komisijos darbas tampa skaidresnis ir veiksmingesnis. Vietos vadovų sukaupta patirtis kovojant su pandemijos padariniais sveikatai ir ekonomikai yra konkretus pavyzdys pridėtinės vertės, kurią jie gali suteikti ES sprendimų priėmimo procesui siekiant geriau patenkinti realius mūsų vietos bendruomenių poreikius.“
Sesijoje taip pat buvo tęsiamos diskusijos, susijusios su konferencija dėl Europos ateities. Regionų ir savivaldybių vadovai birželio 29 d. priėmė deklaraciją, kuria įsipareigojo įsteigti Regionų aljansą už Europos demokratiją siekiant padidinti regionų politinį poveikį ES lygmeniu.
„Regionų ir vietos valdžios institucijos įgyvendina 70 procentų visų ES teisės aktų ir sudaro trečdalį viešųjų išlaidų bei pusę viešųjų investicijų. Todėl negalime sutikti su tuo, kad kiti sprendimus priims mūsų vardu. Europos ir nacionaliniu lygmeniu turi būti visapusiškai atsižvelgiama į mūsų regionų ir vietos teisinius ir demokratinius įgaliojimus, – teigė RK pirmininkas.
Sesijoje vietos ir regionų valdžių atstovai su EK atstovais taip pat pasikeitė nuomonėmis apie Europos vertybių propagavimą per švietimą ir kultūrą, aptarė Europos demokratijos veiksmų planą. Sesijoje svarstyta nuomonė dėl Darnaus ir išmanaus judumo strategijos, Darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo iki 2030 m., Klimato kaitai atsparios Europos kūrimo, Socialinės ekonomikos veiksmų plano ir kitos. Iš viso šioje sesijoje priimta 12 nuomonių bei dvi rezoliucijos.
