Domėjimasis socialiniu  dialogu – vis ryškesnė tendencija šalies savivaldybėse

Vasario 25 dieną Vilniuje vyko baigiamoji projekto “Socialinis dialogas ir kolektyvinės sutartys Lietuvoje” konferencija “Savivaldybių vaidmuo skatinant socialinį dialogą“, skirta apžvelgti projekto rezultatus bei pasikeisti įžvalgomis dėl tolesnio socialinio dialogo plėtojimo vietos lygmeniu.

Renginyje dalyvavo daugiau kaip šešiasdešimt dalyvių iš savivaldybių bei profesinių sąjungų, pranešimus skaitė Lietuvos ir Norvegijos ekspertai.

Minėtą projektą įgyvendina Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) kartu su partneriais Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių įstaigų ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesine sąjunga bei Norvegijos vietos ir regionų valdžios asociacija.

Atidarant konferenciją LSA direktorė Roma Žakaitienė, Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių įstaigų ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Irena Petraitienė bei Norvegijos vietos ir regionų valdžios asociacijos patarėjas Bjorn Rongevaer  pabrėžė, kad socialinį dialogą ypač svarbu plėtoti vietos lygmeniu skatinant savivaldybių administracijos dalyvavimą kolektyvinėse derybose ar pasirašant sektorines bei teritorines kolektyvines sutartis. R.Žakaitienė ir I.Petraitienė pasidžiaugė, kad pastaraisiais metais Lietuvoje socialinio dialogo plėtojimui procesui skiriama vis daugiau dėmesio: pasirašomos nacionalinės, šakinės kolektyvinės sutartys, vyksta darbdavių ir darbuotojų diskusijos, deramasis dėl  įvairių lengvatų ir pan. Lietuvoje keičiasi darbdavių požiūris į darbuotojus, ir darbuotojų į darbdavius. Darbuotojai drąsiau ieško geresnių darbo sąlygų, nebijo ginti savo teisių, aktyviau vyksta kolektyvinės derybos. Stiprėjantis domėjimasis socialiniu  dialogu tampa vis ryškesne tendencija šalies savivaldybėse.

Projekto ekspertai Audronė Vareikytė, Rima Kisielienė bei Aleksandras Tiaškevičius apžvelgė projekto veiklą ir rezultatus. Pasak Audronės Vareikytės, socialinio dialogo skatinimas Lietuvoje pradėtas dar prieš Lietuvai tampant ES nare, tačiau tyrimai rodo, kad kol kas jis vykdomas gana vangiai. Kolektyvinių sutarčių aprėptis yra viena žemiausių visoje ES, siekia apie 15-20 proc. (Danijoje ir Olandijoje –  tarp  75 ir 95 proc., Slovėnijoje  – 70 proc., Slovakijoje – 35 proc.). Eksperetė pažymėjo, kad kolektyvinės sutartys savivaldybių administracijoms buvo “primestos  iš viršaus“ –  jos nebuvo įtrauktos į šį procesą, neišspręstos kolektyvinių sutarčių finansavimo problemos. Be to, kolektyvinės sutartys numato didesnį užmokestį ir lengvatas tik profesinės sąjungos nariams, o tai supriešina darbuotojus. Problemos kyla dėl didėjančių  darbo krūvių, naujų papildomų funkcijų priskyrimo be papildomo finansavimo.

„Tačiau situacija keičiasi ir vietose matyti didesnis susidomėjimas socialinio dialogo plėtojimo būtinybe. Galima sakyti, kad prie to prisidėjo ir mūsų bendrai su partneriais įgyvendinamas projektas  – teigė A. Vareikytė.

Konferencijoje dalyviai taip pat turėjo galimybę susipažinti su Ringerike savivaldybės Norvegijoje patirtimi plėtojant socialinį dialogą,  buvo pristatytas ekspertų parengtas kolektyvinės sutarties projektas, aptarta kolektyvinių sutarčių įgyvendinimo praktika, diskutuota dėl tolimesnių veiksmų plėtojant socialinį dialogą Lietuvos savivaldybėse.

Projektas „Socialinis dialogas ir kolektyvinės sutartys Lietuvoje” finansuojamas Norvegijos finansinio mechanizmo lėšomis. Pagrindinis projekto tikslas – sustiprinti socialinį dialogą ir skirtingų socialinio dialogo šalių bendradarbiavimą, paskatinti savivaldybių administracijų įsitraukimą į socialinį dialogą socialinių paslaugų sektoriuje bei suteikti žinias ir praktinius įgūdžius socialinio dialogo ir kolektyvinių derybų srityje.

Projekto metu įgyvendintos šios veiklos: parengta socialinių paslaugų kolektyvinės šakos sutarties įgyvendinimo analizė, surengti virtualūs formai ir seminarai skirti aptarti savivaldybių vaidmenį socialiniame dialoge ir kolektyvinių sutarčių įgyvendinimo galimybes bei susipažinti su Norvegijos patirtimi plėtojant socialinį dialogą, surengti mokymai pilotinėms savivaldybėms, parenga „Socialinio dialogo plėtojimas savivaldybėse“ metodinė medžiaga.