Regionų komitete aptartos energetinės krizės ir karo Ukrainoje pasekmės
Paskutinėje šiemet Europos regionų komiteto (RK) plenarinėje sesijoje, vykusioje Briuselyje lapkričio 30 – gruodžio 1 dienomis, didžiausias dėmesys buvo skirtas Rusijos invazijos į Ukrainą sukeltos energetinės krizės pasekmėms Europos namų ūkiams, aprūpinimui maistu bei jaunimo dalyvavimui demokratiniuose procesuose.
Didėjant maisto ir energijos kainoms, reikia daugiau paramos pažeidžiamiems namų ūkiams, tiekimo grandinėms bei žemės ūkio gamybai – apie tai su RK nariais diskutavo Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio komisaras Januszu Wojciechowskis ir Europos Parlamento narė Marlene Mortler. RK pirmininkas Vasco Alvesas Cordeiro pažymėjo, kad Rusijos karas su Ukraina, energijos sąnaudos, infliacija, klimato krizė ir pandemija tai iššūkiai dėl kurių Europos ūkininkai patiria didžiulį spaudimą, o kartu sparčiai mažėja maisto įperkamumas.
Komiteto narių teigimu, Europos, nacionalinės, vietos ir regionų valdžios institucijos turi veikti kartu ir imtis priemonių siekiant pereiti prie tvaresnių ir atsparesnių aprūpinimo maistu sistemų. Tai pat buvo pažymėta būtinybė įgyvendinti žaliojo kurso tikslus bei finansuoti projektus, skirtus gerinti maisto saugumą regioniniu lygmeniu, stiprinti ekologinį ūkininkavimą, mažinti maisto švaistymą.
Gruodžio 1 diną plenarinės sesijos diskusijų dėl jaunimo ir Europos ateities metu buvo pasirašyta Jaunimo ir demokratijos chartija, kuri parengta pagal principą „iš apačios į viršų“ bendradarbiaujant su jaunimo organizacijų atstovais ir jaunaisiais išrinktais vietos ir regionų politikais iš visos ES. Chartijoje išdėstytos rekomendacijos skatinti pilietiškumo ugdymą, sumažinti turinčiųjų teisę balsuoti amžių, padėti jaunuoliams kelti savo kandidatūras rinkimuose, steigti nuolatinius konsultavimosi su jaunimu mechanizmus, stiprinti ES jaunimo programas ir kitos. Iš viso chartijoje pateiktos 49 rekomendacijos, kuriomis siekiama palengvinti ir sustiprinti demokratinį jaunimo dalyvavimą politikoje vietos, regionų, nacionaliniu ir Europos lygmeniu.
Jaunimo politikos klausimais sesijoje diskutavo už europinės gyvensenos propagavimą atsakingas Europos Komisijos pirmininkės pavaduotojas Margaritis Schinas, Europos politinių partijų jaunimo skyrių atstovai ir RK jaunųjų išrinktų politikų programos nariai. Sesijoje pristatyta ir tai, kad 2025 metais Europos jaunimo sostine paskelbtas Lvivas (Ukraina).
Diskusijoje dėl energetikos krizės pasekmių Europos namų ūkiams pažymėta, kad sparčiai augančios energijos kainos daro poveikį visiems europiečiams, ypač pažeidžiamiausiems. Nustatyta, kad 2019–2022 m. laikotarpiu energijos išlaidų dalis namų ūkių biudžete vidutiniškai padidėjo daugiau nei trečdaliu, o kai kuriose šalyse beveik padvigubėjo. Pažymėta, kad energetinę krizę dar labiau paaštrino karas. Regiono komiteto narių nuomone, siekiant sumažinti krizės pasekmes būtinas aktyvesnis vietos ir regionų valdžių įsitraukimas, joms taip pat būtina suteikti tiesioginių lėšų ir techninę pagalbą siekiant didinti energijos vartojimo efektyvumą ir skatinti naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius. Sesijoje pažymėta, kad 2021–2027 m. sanglaudos fondai turi būti skirti investicijoms į ilgalaikes energetikos pertvarkos priemones.
Sesijoje priimtos devynios nuomonės dėl neapykantos kalbos, teisėtos migracijos, įgūdžių ir talentų pritraukimo, tvarios ir žiedinės tekstilės ekonomikos ir kitos, taip pat patvirtintos dvi rezoliucijos.
Sesijoje dalyvavo Lietuvos delegacijos Regionų komitete vadovas LSA prezidentas Mindaugas Sinkevičius, Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas, Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas, Druskininkų meras Ričardas Malinauskas, Tauragės rajono meras Dovydas Kaminskas, Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis, Klaipėdos rajono meras Bronius Marauskas, Birštono merė Nijolė Dirginčienė ir Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas.
