photo 4-600

Indrė Venckūnaitė da Silva Lemos: Atvirų durų dienos bei RK sesija Briuselyje

2012-10-15 0 656 Views

Atvirų durų savaitės atidarymo ceremonijoje, kuri vyko spalio 8 d. Europos Parlamente, Europos Sąjungos (ES) pareigūnai bei RK Prezidentas  Ramon Luis Valcárcel pabrėžė sanglaudos politikos svarbą Europos atsigavimui. Su didele viltimi žiūrima į naująją finansinę perspektyvą 2014-2020 metams – kaip instrumentą pasiekti Darbotvarkės 2020 tikslus, sumažinti netolygumus tarp regionų, paskatinti siekį visiems gyventi atsakingiau ir gražiau.  

Europą pakirtusi krizė yra ne tik ekonominė, bet ir socialinė. Todėl regionų bei savivaldos atstovų vaidmuo ateinančiu laikotarpiu ypač didelė – kaip efektyviausiai panaudoti sumažėjusią ES paramą, kaip pasiekti, jog kiekviena priemonė duotų siekiamų rezultatų – mažintų bedarbystę, augintų šalies BVP?  Visi kalbėjusieji pabrėžė, kad Europai reikalingas tikslingesnis kelias naujoje finansinėje perspektyvoje.

Be kita ko, visos pusės išreiškė susirūpinimą, ar Europos vadovams pavyks susitarti dėl naujos daugiametės finansinės perspektyvos dar iki šių metų pabaigos. Lapkritį ir gruodį Briuselyje rinksis vadovai ir derėsis – juk be globalių tikslų kiekviena šalis turi savo prioritetus, savo skaudulius, savo neišpręstus klausimus. Lietuva ne išimtis – Europa neturi priimtino Lietuvai atsakymo dėl papildomo Ignalinos atominės elektrinės uždarymo finansavimo, išmokų žemdirbiams, energetikos, bendro finansinės paramos dydžio mažėjimo. Todėl susitarimas tarp šalių atrodo dar labai tolimas.

Europos Komisijos Prezidentas  José Manuel Barroso savo atsiųstame video įraše akcentavo, kad 2009- 2012 laikotarpiu  20 milijardų eurų buvo skirta ekonomikos skatinimo ir augimo priemonėms, paramai mažoms ir vidutinėms įmonėms. Minėtu laikotarpiu to nepakako, tad ar pakaks dabar?

photo 3-600
Lietuvos delegacijos RK nariai

Po iškilmingo Atvirų durų savaitės atidarymo ES RK rinkosi į eilinę plenarinę sesiją, kuri posėdžiavo spalio 8-10 dienomis. Lietuvos delegacijai šioje sesijoje pavyko pasiekti, kad į jų nuomonę būtų atsižvelgta ypač svarbiais svarstomais klausimais dėl energetikos ilgalaikių tikslų, klimato kaitos adaptacijos priemonių, Baltijos jūros strategijos geresnio įgyvendinimo. Lietuvos delegacija ir toliau sieks, kad ši pozicija dėl Lietuvos savivaldai svarbių klausimų būtų tinkamai atspindėta svarstant šiuos klausimus tiek Europos Taryboje, tiek Europos Parlamente.

Lietuvos delegacijos siūlymu, Į RK nuomonę buvo įtrauktos nuostatos dėl platesnio požiūrio į Baltijos jūrą turint galvoje, kad jos vandenų kokybei, regiono socialiniam ir ekonominiam vystymui daro įtaką ir ne ES šalys, kurių upės, tekančios per Lietuvos, Latvijos teritorijas. Dokumente, kuris skirtas nubrėžti gaires energetikos sektoriuje nuo 2020 iki 2050 metų, be pagrindinio akcento atsinaujinančiai energetikai, Lietuva pasiekė, kad restruktūrizuojant energetikos sektorių Europoje būtų atsižvelgta ir į energetinės izoliacijos aspektą, kuris itin svarbus kai kurioms ES šalims.

Taip pat Lietuvos iniciatyva dokumente bus numatyta, kad geoterminė energetika yra vienas decentralizuotų energijos šaltinių, o nuoroda, sakanti, kad iš centralizuoto šildymo natūraliomis dujomis turi būti pereita į biokurą, Lietuvos siekiu išbraukta, nes Lietuvai labai svarbu, kad būtų finansuojami bei pripažinti ir kiti atsinaujinančios energijos šaltiniai šildymo sistemoms. Svarstant dokumentą dėl Klimato kaitos adaptacijos veiksmų pakrančių regionuose, Lietuva pasiūlė, kad Europos Komisija, nustatydama konkrečias priemones, glaudžiau bendradarbiautų su regionais ir savivaldybėmis, nes jos susiduria su specifinėmis klimato kaitos problemomis pajūrio teritorijose (pakrančių ruožo siaurėjimas, nuplaunamas pakrantės smėlis, vandens lygio mažėjimas, intensyvesnės audros, potvyniai ir kita).

Kita RK plenarinė sesija vyks lapkričio 29-30 dienomis, Briuselyje.

 

Atgal