Regionų Komitetas pritarė D. Matonienės parengtai nuomonei dėl darnių miestų

Dar 2012 m. Europos Komisijos patvirtintoje 7-ojoje aplinkosaugos veiksmų programoje (AVP) miestų darnios plėtros principų įgyvendinimas įvardytas kaip svarbiausias tikslas.

Siekiant surasti geriausią sprendimą, EK bene pirmą kartą išreiškė norą glaudžiai bendradarbiauti ir konsultuotis su regioninės ir vietos valdžios institucijomis.

D. Matonienės rengta Regionų komiteto nuomone siekiama atsakyti į Europos Komisijos iškeltus klausimus:

• kaip pagerinti darnaus miesto principų įgyvendinimą Europoje;
• kaip skatinti informacijos sklaidą ir geresnį bendradarbiavimą tarp visų suinteresuotų urbanistinės plėtros proceso dalyvių;
• kaip skatinimo ir gerosios praktikos instrumentus (tokius kaip Europos žaliosios sostinės apdovanojimas) paversti plačiai pasauliniu lygmeniu priimamais konkurencingais įvertinimais, kurie skatintų miestus kurti darnią, atsakingą, aplinkai draugišką ir šiuolaikinio žmogaus gyvenimui pritaikytą aplinką.

107-ąjai Regionų komiteto sesijai pateiktoje tvirtinti nuomonėje D. Matonienė siūlė europiniu lygmeniu įtvirtinti pagrindinius urbanistinės plėtros principus: holistinį, integruotą požiūrį, kuriuo vadovaujantis būtų galima kompleksiškai spręsti miestams kylančius tiek aplinkosaugos, tiek socialinius iššūkius. Taip pat siūloma aktualius aplinkos aspektus kaip horizontalius prioritetus integruoti į kitas politikos sritis. Pasak pranešėjos, ilgainiui aplinkos kokybės klausimas ir kitų miestų politikos elementų santykio su aplinka planavimas turėtų tapti pirminės svarbos prioritetu, nes būtent aplinka yra visas gyvenimo sritis apimantis aspektas. Savo ruožtu, deramas aplinkos kokybės valdymo reglamentavimas gali tapti ir itin svarbiu veiksniu tobulinant ES valdymo kokybę, visų pirma – kaip subsidiarumo principo įtvirtinimo ir plėtros priemonė, kadangi darnus miesto planavimas yra visų pirma vietos savivaldos ir tik po to – valstybių narių kompetencija.

„Kaip pagerinti miestų oro kokybę, sumažinti triukšmo lygį, transporto spūstis ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, išlaikyti biologinę įvairovę, išsaugoti žaliąsias zonas, atgaivinti užterštas teritorijas, pagerinti atliekų ir energijos valdymą – visa tai yra itin svarbūs, didžiajai Europos miestų daliai kylantys aplinkos apsaugos iššūkiai, su kuriais tinkamai susidoroti galima tik kuriant ir nuolat tobulinant vieningą ir tvarų europinį požiūrį į mūsų miestų ateitį. Atitinkamai, mes turime dėti pastangas, jog valstybės narės pripažintų, kad bet kokia miestų plėtra ateityje turi vadovautis darnaus miesto kūrimo principais. Vienpusis požiūris į miesto planavimą nebepriimtinas – miestas yra žmonių gerovės, kultūros, aplinkosaugos, socialinės ir ekonominės situacijos visuma”, – pristatydama savo nuomonę pažymėjo D. Matonienė.

Kaip vieną iš pirmųjų ir kertinių žingsnių, įgyvendinant darnios plėtros principus, D. Matonienė savo nuomonėje pasiūlė Europos Komisijai parengti vieningus darnaus miesto kriterijus, pagal kuriuos Europos miestai galėtų įvertinti savo būklę ir nuspręsti, kokių investicinių priemonių reikia imtis. „Turime žiūrėti į darnaus miesto vystymą etapais – pirmiausia pagal vieningus kriterijus diagnozuokime miestų būklę. Tik atlikus tai, galėsime nustatyti tikslus ir priemonių įgyvendinimo laikotarpį”, – sakė D. Matonienė.

Kitas nuomonėje iškeltas svarbus aspektas – bendradarbiavimas tarp visuomenės, verslo, vietos, regioninių ir nacionalinės valdžios institucijų. „Turi vykti dialogas ir tarp valdžios institucijų, ir su visuomene – nesant dialogo, kaip ir gyvenime, jokių tikslų nepasieksime”,- pabrėžė D. Matonienė.

Ilgoje pristatymo kalboje pranešėja paragino Europos Komisiją suvienodinti esamas duomenų bazes, finansavimo instrumentus bei propaguoti jau veikiančius diskusijų bei keitimosi informacija forumus, kad miestų atstovams naujausia ir reikalinga informacija būtų lengviau prieinama. „Skirtinguose Europos regionuose pažengta skirtingai, todėl turime dalintis patirtimi ir mokytis vieni iš kitų”, – pristatydama nuomonę sakė D. Matonienė.

Nuomonės projekte D. Matonienė taip pat pasiūlė Europos Komisijai peržiūrėti Žaliosios Europos sostinės apdovanojimo kriterijus ir sudaryti galimybę šiame apdovanojime dalyvauti ir mažesniems nei 100 000 gyventojų turintiems miestams. Kartu pranešėja pasidžiaugė, jog Europos Komisija jau atsižvelgė į daugelį nuomonėje pateiktų pasiūlymų ir ėmėsi priemonių, kad jie būtų kuo greičiau įgyvendinti.

D. Matonienės parengta nuomonė yra vienas svarbiausių šiais metais Regionų komiteto priimtų dokumentų, nes joje ne tik aptariama daugeliui ES savivaldybių svarbi tematika, tačiau ir tiesiogiai prisidedama dėl naujojo Europos Parlamento ir Europos Komisijos veiklos prioritetų formavimo. Šią nuomonę taip pat labai pageidavo rengti didžiausių Regionų komiteto politinių frakcijų – Europos socialistų partijos ir Europos liaudies partijos atstovai iš didžiųjų ES valstybių narių. Nepaisant to, D. Matonienė, būdama pačios mažiausios RK politinės frakcijos – Europos konservatorių reformistų partijos nare ir vicepirmininke, sugebėjo užsitikrinti, kad tokio svarbaus dokumento rengimas tektų Lietuvos atstovei bei parengti įdomų ir plačiai visų Europos miestų interesus atstovaujantį dokumentą, kurį tvirtinant Plenarinėje sesijoje „prieš” balsavo mažiau nei dešimt iš 353 Regionų komiteto narių.

D. Matonienė yra viena iš penkių Lietuvos delegacijos RK narių, šiais metais rengiančių Regionų komiteto nuomonę. Be jos, nuomones šiemet yra parengę Zarasų r. savivaldybės tarybos narys A. Abramavičius (apie ES plėtros strategiją), Kauno m. savivaldybės meras A. Kupčinskas (apie stažuočių kokybės sistemą), rengia Panevėžio r. savivaldybės meras (apie Šviežių vaisių ir daržovių bei pieno tiekimo mokykloms programas), Skuodo r. savivaldybės tarybos narė O. Žerlauskienė (apie ES interneto valdymo strategiją).