EuroPCom konferencija: „Kaip priartinti Europą prie jos piliečių?”

Ar Europos Sąjunga turi ilgalaikę komunikacijos strategiją, ar ji pakankamai apie save kalba paprastiems žmonėms, ar kalba paprastų žmonių kalba ir ar moka klausytis, ar ji turi savo prekinį ženklą ir kaip save pristato užsienyje?

Kaip konferencijos atidarymo kalboje pabrėžė Regionų komiteto pirmininkas Michael Lebrun, „ES komunikacija bus veiksminga tik tuomet, kai bus paremta Europos vertybėmis ir siekiais. Kai ji bus paremta skaidriu ir nuoširdžiu kalbėjimu tiesiai su žmonėmis ir žmonėms.” Jam antrino konferencijoje dalyvavęs Italijos žurnalistas Marco Zatterin, sakydamas, „Mes turime kalbėti žmonėms suprantama kalba, ir visų pirma, turime jiems parodyti, kad Europos Sąjunga mumis rūpinasi. Europos Sąjunga skirta europiečiams, ne eurokratams”. Europos ekonominių ir socialinių reikalų komiteto vicepirmininkė Jane Morrice paragino Europos parlamento, Regionų komiteto bei Europos ekonominių ir socialinių reikalų komiteto narius daugiau kalbėtis su žmonėmis savo miestuose bei miesteliuose ir taip skleisti gerąją žinią apie ES.

Dažnas konferencijos pranešėjas pripažino, kad Europos Sąjungos institucijos dažnai kalba žmonėms nesuprantama kalba, ir dar blogiau, kad kalba per daug. Kaip konferencijos atidarymo kalboje, kalbėdama apie per paskutinius rinkimus į Europos Parlamentą išmoktas pamokas, pabrėžė naujai išrinkta Europos Parlamento viceprezidentė, atsakinga už komunikaciją, Mairead McGuinness, „Europos Sąjungos institucijos turi nustoti tiek daug kalbėti, visų pirma jos turi pradėti kalbėti apie rezultatus, ne apie procesus, taip pat turi pradėti klausytis ir suprasti paprastų žmonių lūkesčius”.

Tokie reklamos vilkai kaip prancūzas Jacques Seguela, rengęs ne vieno politiko, tarp jų ir Francois Mitterand, politines rinkimų kampanijas, pasiūlė, kad apie ES būtų kalbama daugiau teigiamų dalykų. Savo kalboje jis paragino ES komunikacijos specialistus pamiršti žodį „krizė”, skatino dalyvius nuolat rengti informacines bei kitokias kampanijas, įvairius konkursus ES temomis vietos lygmeniu, taip pat kalbėtis su žmonėmis, kokią apčiuopiamą naudą jiems duoda buvimas ES (apie jos atitinkamame mieste ar regione finansuojamus projektus ir pan.).

Mažiau, bet geresnio komunikavimo su žmonėmis, įtraukiant juos, daugiau pozityvaus, į rezultatą orientuoto kalbėjimo, daugiau koordinacijos tarp ES institucijų – taip būtų galima apibendrinti pagrindines konferencijoje skambėjusias rekomendacijas, kuria linkme turėtų būti nukreipta ES institucijų komunikacijos strategija.

Skaičiuojama, kad jau penktus metus iš eilės organizuojamoje konferencijoje apsilankė apie 700 dalyvių iš įvairaus lygio valstybės bei savivaldybių institucijų ir netoli 80 profesionalių pranešėjų bei aukšto lygio politikos atstovų.