Europos Komisijoje pristatyta Lietuvos pažanga įvairiose srityse

Apie Lietuvos regioninės politikos pasiekimus kalbėjęs EK atstovas teigė, jog Lietuva rizikuoja kitame finansiniame periode nebeišlaikyti tokio pat augimo tempo kaip iki šiol jei šalis pasikliaus tik struktūrine parama. Komisijos atstovas primygtinai patarė pritraukti daugiau privataus kapitalo į viešuosius investicinius projektus.

Socialinės politikos srityje EK atstovai akcentavo teigiamus pokyčius mažinant piniginės socialinės paramos gavėjų skaičių paramos skirstymą atidavus savivaldybėms. Tačiau buvo užsiminta apie didėjantį pajamų nelygybės rodiklį, kuris yra vienas didžiausių tarp ES šalių, taip pat išskirtos kelios gyventojų grupes (neįgaliųjų, bedarbių, vienišų tėvų bei senyvo amžiaus žmonių), kuriems gyvenimas pablogėjo. Komisijos vis dar netenkina Lietuvos pensijų sistema, nes senatvės pensiją gaunančių asmenų skurdo ir socialinės atskirties lygis gerokai viršija ES vidurkį. EK atstovai taip pat akcentavo, kad nors Lietuva gali pasigirti mažiausiu nedarbo lygiu ES tarp aukštą kvalifikaciją įgijusių asmenų, gerokai atsiliekame įdarbindami vidutinę kvalifikaciją įgijusius asmenis.

Švietimo srityje, Komisijos nuomone, Lietuva padarė nemažą pažangą, tačiau problema išlieka mokymosi kokybės klausimas, ypatingai kaimiškose vietovėse. Pasak EK, mokytojų apmokymas bei aprūpinimas reikiamomis priemonėmis yra nepakankamas, trūksta inovacijų mokymo metoduose, jaunų mokytojų pritraukimo. Akcentuojama ir ikimokyklinio lavinimo problema: vaikų, lankančių ikimokyklinio mokymosi įstaigas, skaičius labai skiriasi miesto ir kaimo vietovėse.

Pranešėjai akcentavo, kad aukštojo mokslo įstaigose trūksta inovacijų, socialinių partnerių įtraukimo bei praktika paremto mokymosi. Buvo paminėta, kad Lietuvos dėstytojams dažnai trūksta informacinių technologijų naudojimo bei inovatyvių mokymo metodų taikymo įgūdžių.

Sveikatos apsaugos srityje Lietuva yra paskutinėje vietoje ES pagal gyvenimo trukmės vidurkį ir pirmojoje pagal alkoholio sunaudojimą vienam gyventojui, mirtingumo lygis yra antras aukščiausias ES. Pasak Komisijos atstovų, Lietuvoje neefektyvi ligų prevencijos ir pirminės sveikatos priežiūros sistema: didžioji dalis Lietuvos išlaidų sveikatos apsaugos srityje skiriama ligoninių išlaikymui, o bendros išlaidos šioje srityje ženkliai viršija ES vidurkį. Pagal kyšių sistemą sveikatos apsaugoje esame antri po Rumunijos.

Kalbėdami apie inovacijas ir mokslinius tyrimus EK atstovai pastebėjo, kad Lietuvos viešosios investicijos mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje 2014 m. dar nepavijo 2007 m. buvusio lygio. Lyginant tris Baltijos šalis, daugiausiai mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje pasiekusi Estija, kuri gerokai viršija ir ES vidurkį.

Kalbant apie privataus sektoriaus investicijas Lietuvos skaičiai taip pat nėra džiuginantys, o esamos investicijos į inovacijas ir mokslinius tyrimus nėra panaudojamos tinkamai. Taip pat, EK nuomone, Lietuva valstybiniu, regioniniu, savivaldybių lygiuose bei privačiame sektoriuje nepakankamai išnaudoja kitų valstybių gerąją patirtį problemoms spręsti, trūksta ir principingos valstybės politikos pritraukiant aukštų technologijų ir inovatyvias kompanijas. Pagal inovatyvumo lygį Lietuva yra šešta nuo galo, po jos eina tik Latvija, Turkija, Bulgarija, Makedonija bei Rumunija.

Dvi dienas trukusiuose susitikimuose taip pat buvo diskutuojama, kokia konkreti pažanga padaryta skaidrinant viešuosius pirkimus, gerinant mokestinių prievolių vykdymą, skatinant socialinį dialogą bei kitose aktualiose srityse.

Šių metų gegužę Komisija pateiks Lietuvai rekomendacijas, kurios bus paremtos vasarį išleista 2015 metų Lietuvos pažangos ataskaita.