Europos Regionų komiteto sesijoje – apie sanglaudos politiką ir pandemijos pasekmes
Vasario 3-5 d. vyko pirmoji šiais metais Europos Regionų komiteto (RK) nuotolinė plenarinė sesija, kurioje pagrindinis dėmesys skirtas Europos Sąjungos (ES) sanglaudos politikai ir COVID-19 pandemijos pasekmėms.
Diskusijoje apie ES sanglaudos politiką regionų ir vietos valdžių atstovai kartu su Europos Komisijos nare, atsakinga už sanglaudą ir reformas, Elisa Ferreira aptarė būdus suvienyti pastangas rengiant ir įgyvendinant naujas sanglaudos politikos programas bei užtikrinant visų gaivinimo priemonių sinergiją, jų įgyvendinimą bei integravimą į nacionalinius atkūrimo planus. Visiems ES regionams ir miestams skirtos sanglaudos politikos tikslas – remti darbo vietų kūrimą, verslo konkurencingumą, ekonomikos augimą bei darnų vystymąsi, pagerinti piliečių gyvenimo kokybę. Siekiant įgyvendinti šiuos tikslus, 2021–2027 metais laikotarpiu skirta 330 mlrd. eurų, juos papildys 47,5 mlrd. eurų iš priemonės „NextGenerationEU“.
Diskusijoje konstatuota, kad ES lėšų įsisavinimas yra sudėtingas iššūkis tiek nacionalinės, tiek regioninės ir vietos valdžios institucijoms. Pasak RK narių, centralizavimas bei sprendimų „iš viršaus į apačią“ taikymas gali neigiamai paveikti planuojamas investicijas, todėl komitetas prašo, kad programuojant ir įgyvendinant fondų paramą būtų laikomasi partnerystės principo, grindžiamo daugiapakopio valdymo principu ir užtikrinančio pilietinės visuomenės bei socialinių partnerių dalyvavimą.
Apie COVID-19 pandemijos valdymą RK nariai diskutavo su Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono direktoriumi Hansu Henriu P. Kluge. ES vietos ir regionų vadovai išreiškė susirūpinimą dėl šiuo metu ES taikomo vakcinų paskirstymo ir paprašė sukurti Europos informacijos suvestinę, skirtą stebėti vakcinų įsisavinimą ir paskirstymą pagal regionus. RK nariai atmetė vakcinų „nacionalizavimo“ idėją kaip prieštaraujančią „solidarumo, vienybės ir efektyvumo“ principams ir „vienodų visų ES piliečių galimybėms naudotis vakcinomis“.
„Vakcinacija yra pagrindinė priemonė norint atgaivinti regioninę ir vietos ekonomiką. Turime vengti konkurencijos dėl vakcinų tarp valstybių narių ir pačiose valstybėse. Bet kokia takoskyra tik padidintų nelygybę tarp mūsų regionų, miestų ir kaimų,“ – komentuodamas ES skiepijimo kampanijos vykdymą teigė RK pirmininkas Apostolos Tzitzikostas.
Sesijos metu komitetas ir Pasaulio sveikatos organizacija pasirašė Veiksmų planą, skirtą pagerinti regioninių ir vietos sveikatos sistemų atsparumą pasitelkiant bendras mokslinių tyrimų ir politikos formavimo priemones. Šis planas turėtų leisti bendrai įvertinti sveikatos politikos veiksmingumą konkrečiose teritorijose ir pasiūlyti galimų priemonių, leidžiančių regioninės ir vietos sistemoms veiksmingiau reaguoti į pandemijos iššūkius.
Sesijoje dalyvavusi Portugalijos valstybės sekretorė atsakinga už Europos reikalus Ana Paula Zacarias pristatė Portugalijos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetus. Portugalijos atstovė pažymėjo, kad ši šalis sieks užtikrinti, kad ateinantys šeši mėnesiai taptų naujo ciklo Europoje pradžia. Vienas iš pagrindinių prioritetų yra įgyvendinti 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą ir ES ekonomikos gaivinimo priemonę „NextGenerationEU“, kuri apims visą pluoštą novatoriškų finansinių priemonių, skirtų Europos augimui skatinti.
Sesijoje diskutuota ir apie Europos piliečių iniciatyvą, kultūros ir kūrybos sektorių veiklos atnaujinimą, Europos mokslinių tyrimų erdves, taip pat – jaunimo užimtumo ir kitais klausiais. Sesijoje priimti 8 nuomonių projektai ir viena rezoliucija.
