ES Rytų partnerystės vietos ir regionų valdžių forumas įvertino decentralizacijos procesus Rytų kaimynystės valstybėse

Konferenciją atidariusi pirmoji Regionų komiteto pirmininko pavaduotoja Mercedes Bresso, pabrėžusi šiuo metu vykstančių demokratinių reformų pažangą, kartu akcentavo, kad Rytų partnerystės šalys turi vykdyti esmines struktūrines reformas, siekdamos užtikrinti gerą valdymą ir tikrą demokratiją savo šalyse.

Konferencijoje, bei po jos sekusiame CORLEAP Biuro posėdyje buvo aptarti Europos Sąjungos Rytų partnerystės valstybėse vykstantys decentralizacijos procesai. CORLEAP nariams – ES bei kaimyninių valstybių savivaldybių ir regionų vadovams posėdžio metu buvo pristatyta studija, kurioje analizuojami šių valstybių regionų valdžios autonomijos rodikliai. Tyrime daroma išvada, jog trys valstybės – Armėnija, Gruzija bei Moldova – demonstruoja pažangą regioninės valdžios bei jos finansų decentralizacijos srityse. Didžiulį susirūpinimą, pasak studijos rengėjų, kelia situacija Ukrainoje, kurioje vis dar išlieka itin didelė centrinės valdžios įtaka regionams. Ukrainoje autonomija vis dar daugiau teorinio lygio, – tik keletas miestų turi merus, regionai neturi savo biudžetų, nėra regioninės mokesčių politikos.

CORLEAP Biuro posėdyje buvo apžvelgti ir tolesni žingsniai po ES Asociacijos sutarčių su Ukraina, Moldova bei Gruzija pasirašymo, jau įgyvendinamų reformų eiga, pasiekimai, kylantys iššūkiai ir galimos bendros veiklos sritys. Posėdžiui kartu su Gruzijos nacionalinės savivaldybių asociacijos prezidentu Mamuka Abuladze pirmininkavęs Regionų komiteto pirmininkas Ramonas Luisas Valkarselis Siso (Ramón Luis Valcárcel Siso) akcentavo, kad į tolimesnį demokratizacijos procesą būtina įtraukti regionų bei vietos valdžios institucijas. „Tradicinė diplomatija ir dialogas vyriausybių lygmeniu nėra pakankamas įrankis. Galima daug daugiau nuveikti į dialogą įtraukiant vietos valdžios institucijas bei socialinius ar ekonominius partnerius”, sakė p. Siso.

Kišiniovo (Moldova) meras bei ankstesnis (iki 2013 m.) CORLEAP pirmininkas Dorinas Čirtoaka (Dorin Chirtoacă), pabrėžė, kad į šiuos procesus turi būti įtraukti ne vien vietinės valdžios institucijų atstovai, bet ir plačioji visuomenė, o Europos Sąjunga gali ženkliai prisidėti skatindama šiuos procesus. Taip pat, Rytų kaimynystės šalių vietos valdžios institucijos bei ES turi būti vienodai suinteresuotos valdžios decentralizavimo procesų skatinimu šiose valstybėse. Laiku nesiimant atitinkamų priemonių, ir neįgyvendinus esminių demokratinių, gero valdymo ir pilietinės visuomenės įtraukimo į sprendimų priėmimo procesus užduočių yra pakankamai pagrindo bijoti, pabrėžė p. Čirtoaka, kad Rytų partnerystės regionus gali ištikti Krymo likimas.
Planuojama, jog kitas CORLEAP metinis susitikimas vyks šių metų rugsėjo mėnesį Tbilisyje (Gruzija), o po to – 2015 m. Rygoje (Latvija).

Lietuvą CORLEAP veikloje atstovauja Gediminas Paviržis, Vilniaus savivaldybės tarybos narys bei Povilas Žagunis, Panevėžio rajono savivaldybės meras.