Šiaurės jūros ir Baltijos jūros transporto koridoriaus forumas

Forumo dalyviai buvo supažindinti su Šiaurės jūros – Baltijos jūros transporto koridoriaus ypatumais. Šis koridorius, kurio ilgis apie 3200 km, yra vienas iš įvairialypiškiausių bei svarbiausių transporto koridorių Europos Sąjungoje. Jis sujungtų 16 pagrindinių oro uostų, 12 pagrindinių jūrų uostų, 21 pagrindinį vidaus vandenų uostą bei 17 pagrindinių kelių – geležinkelių terminalų, taip pat sujungtų 8 valstybių sostines (Briuselį, Amsterdamą, Berlyną, Varšuvą, Vilnių, Rygą, Taliną bei Helsinkį). Esamai padėčiai išanalizuoti bei tolimesniems planams nubrėžti Europos Komisijos užsakymu tarptautinis konsorciumas PROXIMARE rengia galimybių studiją. Susitikimo metu, PROXIMARE atstovė Malla Paajanen pristatė rengiamos galimybių studijos projektą, kuriam forumo dalyviai gali teikti pastabas ir pasiūlymus.

Europos Komisijos Mobilumo ir transporto generalinio direktorato atstovas Džeimsas Pondas (James Pond), pristatydamas koridoriaus ypatumus pabrėžė, kad pagrindinis šio koridoriaus iššūkis – padidinti geležinkeliais pervežamų krovinių kiekį, taip pat eliminuoti silpnąsias koridoriaus vietas (angl. bottlenecks). Kaip prioritetą Baltijos šalims studijos rengėjai nurodo Rail Baltic geležinkelio projektą, kurio tikslas būtų nutiesti trūkstamą europinę vėžę per visas tris Baltijos šalis į Suomiją. Tokiu būdu, pasak studijos rengėjų, Baltijos šalių regionas būtų prijungtas prie Europinės transporto infrastruktūros, kas teigiamai atsilieptų regiono vystymuisi. Galimybių studijos dalyje, skirtoje Lietuvai taip pat numatoma vystyti Via Baltica projektą, elektrifikuoti labiausiai apkrautas geležinkelio linijas nuo Baltarusijos sienos Lietuvos rytuose iki Klaipėdos šalies vakaruose, taip pat skirti lėšų Klaipėdos uosto gilinimo darbams atlikti.

Tai jau trečiasis Europos Komisijos organizuojamas forumas Šiaurės jūros – Baltijos jūros transporto koridoriaus projekto klausimams aptarti. Pirmasis, kuris įvyko 2014 m. balandžio mėn. buvo skirtas susitikimui su koridoriaus valstybių nacionalinės valdžios atstovais, antrasis, įvykęs liepos mėn. sukvietė infrastruktūros įmonių atstovus. Planuojama, kad visų šių susitikimų rezultatai bus apibendrinti 2014 m. pabaigoje ir sudėti į Galimybių studiją bei Veiksmų planą, kuris bus pradėtas įgyvendinti jau 2015 m.