Zerlauskiene plenarine1-600

Regionų komitetas patvirtino O. Žerlauskienės nuomonę dėl Interneto politikos ir valdymo

2014-12-05 0 355 Views

Regionų komiteto plenarinėje sesijoje ketvirtadienį, gruodžio 4 d. vienbalsiai priimtoje nuomonėje pabrėžiama, kad interneto, kaip technologijomis pagrįstos žmonių bendravimo ir duomenų mainų erdvės, plėtra negali vykti atskirai nuo pamatinių šiuolaikinės demokratijos vertybių. Todėl Europos Sąjunga privalo dalyvauti būsimos interneto valdymo politikos formavime ir taip siekti Europos vertybių sklaidos tarptautiniu lygmeniu.

„ES pozicija turi remtis laisvės, atvirumo, tolerancijos, pagarbos žmogaus teisėmis bei daugiakultūriškumo principais. Ateities internetas turi būti atviras, neutralus, jo veikimas turi būti apsaugotas nuo politinio kišimosi ir sudaryti galimybę žmonėms laisvai bendrauti visame pasaulyje“, ˗ pristatydama savo nuomonę Plenarinėje sesijoje teigė O. Žerlauskienė.

Nuomone reiškiama parama šiuo metu vykstančiai interneto valdymo transformacijai iš pusiau valstybinės korporacijos administravimo į globalią ir visaapimančią interneto valdymo struktūrą, ES dalyvavimui Pasaulinio interneto politikos stebėsenos centro veikloje, Europos Komisijos pirmininko Žano Klodo Junkerio (Jean-Claude Juncker) iškeltam tikslui sukurti skaitmeninę vidaus rinką ir vieningą skaitmeninę darbotvarkę.

Vietos ir regionų valdžios institucijos taip pat yra svarbios interneto politikos dalyvės, ne tik kaip interneto turinio kūrėjos, bet ir kaip prieigą prie interneto gerinančios veikėjos. Jos turėtų atlikti lyderių vaidmenį kuriant saugų internetą, tiek nustatant aukštus atsakingo naudojimosi standartus, tiek ir teikiant skaitmenines viešąsias paslaugas, išnaudojant skaitmeninį potencialą Europos regionų konkurencingumo didinimui. Šioje srityje itin svarbūs yra privatumo bei duomenų saugumo klausimai, taip pat kova su piktnaudžiavimu ir kibernetiniu nusikalstamumu, o Europos savivaldybės ir regionai gali deramai prisidėti formuojant ES atsaką į šiuos XXI a. iššūkius.

Prognozuojama, kad su interneto ekonomika susijęs augimas ES sieks beveik 11 proc., o jo įnašas į BVP padidės nuo 3,8 proc. 2010 m. iki 5,7 proc. 2016 m. Intensyviai internetą naudojusios mažosios ir vidutinės įmonės augo beveik dvigubai sparčiau negu kitos. Šį ekonominį potencialą reikėtų toliau išnaudoti užtikrinant, kad fiziniai asmenys galėtų naudotis norimu turiniu, prekėmis bei paslaugomis ir spręsti, kuriais asmens duomenimis jie nori dalintis, o kuriais ne. Saugūs, stabilūs ir atsparūs tinklai yra patikimos ir klestinčios interneto ekonomikos pagrindas. Atviras ir laisvas internetas, kuriame žmonės turi visas realaus gyvenimo teises ir laisves, sudaro sąlygas socialinei ir demokratijos pažangai visame pasaulyje.

Nuomonėje taip pat daug dėmesio skiriama techniniams ir teisiniams interneto veikimo aspektams – paslaugų tiekėjo atsakomybės už turinį principui (interneto paslaugų teikėjai negali būti laikomi atsakingais už interneto turinį, kurio jie patys nekuria), poreikiui išspręsti teisines kolizijas, susijusias su skirtingų valstybių jurisdikcijos taikymu internete vykstantiems procesams, atsižvelgiant į pastarąsias tendencijas Europos Komisija raginama ištirti įtariamus didžiųjų informacinių technologijų korporacijų piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi atvejus.

Atgal